„Bonum Publicum“ direktorės Rasos Vasilienės-Vasiliauskienės komentaras

Ar aplenkę Afriką priartėsime prie pasaulio?

 Lietuviams automobiliai ir kiti fiziniai daiktai yra gerokai svarbesni nei gyvybė. Skamba drastiškai? Galbūt, tačiau tai patvirtina gyvybės draudimui ir fizinio turto apsaugai skiriamų lėšų santykis – jis Lietuvoje skiriasi vidutiniškai du kartus. Šiuo požiūriu mes dar gerokai atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių ir bendros pasaulio statistikos – žmonės visame pasaulyje gyvybės draudimui skiria pusantro karto daugiau lėšų nei turto apsaugai. Ar šis lietuvių elgesys turi potencialo keistis?

 Lietuvos banko duomenimis, pernai Lietuvos draudimo rinka pagal pasirašytas draudimo įmokas, išaugo 7,4 proc. iki 645,1 mln. Eur. Gyvybės draudimo sektoriuje pasirašytų įmokų apimtis augo 9,7 proc. iki 236 mln. Eur. Centrinis bankas gyvybės draudimo sektoriui šiemet prognozuoja 9-10 proc. augimą. Prognozės pozityvios, tačiau kol kas Lietuvoje gyvybės draudimo potencialas gerokai atsilieka nuo globalių tendencijų. Remiantis pasaulinės perdraudimo bendrovės “SwissRE” duomenimis, pasaulyje 2014 m. vienas asmuo savo finansiniams saugumui užtikrinti vidutiniškai skyrė 358 USD – tai net 6,5 karto daugiau nei vienas Lietuvos gyventojas.

 Statistika ne itin džiugi, tačiau pastaraisiais metais vienas pozityvus lūžis vis dėlto įvyko:  2013 m. pagal vienam gyventojui gyvybės draudimui skiriamą vidutinę sumą Lietuva jau aplenkė Afriką. Palyginti su 2012 m., kuomet vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai skyrė gyvybės draudimui 10 proc. mažiau nei vienas Afrikos gyventojas (atitinkamai 41 USD ir 46 USD), 2014 m.  pagal šį rodiklį jau buvome aplenkę Afriką, savo ateičiai skirdami vidutiniškai 34 proc. daugiau nei vienas Afrikos gyventojas (atitinkamai 41 USD ir 55 USD).

 Europoje už Lietuvos gyventojus mažiau pinigų gyvybės draudimui skiria Albanijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Baltarusijos, Rusijos, Rumunijos, Moldovos, Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Ukrainos gyventojai. Beje, mūsų „broliukai” latviai dar mažiau rūpinasi savimi nei mes (26 USD), tuo tarpu estai ir čia gerokai išsiveržia į priekį – jie gyvybės draudimui vidutiniškai skiria 80 USD. Mūsų kaimynai lenkai lenkia mus 3,5 karto (193 USD gyventojui), čekai beveik 6 kartus (325 USD), o slovėnams jau beveik pavyko pasiekti pasaulio vidurkį (344 USD).

 Taigi, kol kas pagal gyvybės draudimui skiriamų lėšų rodiklius esame tarp atsiliekančiųjų. Tačiau tai – tik dalis problemos. Kur kas blogiau, kad nemenka dalis mūsų šalies gyventojų apskritai nesirūpina šiuo klausimu. Gyvybės draudimo bendrovės „Bonum Publicum“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas apie lėšų kaupimą ateičiai atskleidė, kad 44 proc. gyventojų ne tik nedraudžia gyvybės, bet ir apskirtai netaupo nei savo ar vaikų ateičiai, nei papildomai pensijai gauti, nei nenumatyto nedarbingumo atvejams ar kitiems svarbiems dalykams.

 Kodėl taip yra – turbūt geriausiai galėtų paaiškinti psichologai. Mano nuomone, viena iš priežasčių, kodėl mūsų žmonės neprisiima atsakomybės patys pasirūpinti savo ir vaikų ateitimi, yra tai, kad šie žmonės pasitiki ne savimi, o valstybe, kuri jais pasirūpins. O ką tai iš tiesų reiškia? Ogi tai, kad už juos mokės visi mokesčių mokėtojai – įvairių pašalpų, socialinių išmokų pavidalu.

 Tyrimas taip pat parodė, kad mūsų šalies gyventojams vis dėlto yra sunku laikytis finansinės drausmės. Net ir tie gyventojai, kurie taupo ateičiai, ne visada laikosi savo plano ir išleidžia kaupti skirtus pinigus. Dauguma – 88 proc. taupančiųjų – pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai jie išleidžia ateičiai kaupiamas lėšas nenumatytiems ar netikėtiems pirkiniams. Dažniau tai nutinka moterims ir jauniems, 18–35 m. respondentams bei miestiečiams.

 Tyrimo rezultatai parodė, kad finansinė drausmė būdinga brandesniems žmonėms, o jaunuoliai yra labiausiai linkę jos nesilaikyti. Tačiau būtent jie turi palankiausias galimybes sukaupti lėšų savo ateičiai – taupant net ir mažesnėmis sumomis, bet reguliariai ilgesnį laiką, galima be didesnės įtampos susikurti reikiamą finansinį pagrindą ateičiai.  

 Beje, iš šio tyrimo paaiškėjo dar viena vilčių teikianti tendencija: nors jaunesni (iki 35 m.) žmonės dažniau išleidžia kaupiamas lėšas neplanuotai, tačiau būtent jie labiausiai sutinka, kad gyvybės draudimas skatina drausmingai kaupti lėšas ateičiai. Vadinasi, situacija Lietuvoje turi potencialo keistis ir priartėti prie pasaulyje vyraujančių nuostatų. Jaunimas ateityje gali tapti ta varomąja jėga, kuri pralauš požiūrio ledus Lietuvoje ir galbūt gyvybę ilgainiui imsime vertinti labiau negu automobilius ar nekilnojamąjį turtą.

 

<- Grįžti atgal